Ar 5 (aukščiausia) biomasės katilų klasė, nustatyta EN 303-5:2012 standarte, yra prieinama lenkų gamintojams?

Taip, bet daugumai įmonių yra itin sudėtinga ją pasiekti. Tik keletas žymiausių katilų gamintojų konstruoja tokius įrenginius. Esminis dalykas čia yra tam tikras techninis sprendimas iki kurio reikia nueiti ilgą kelią. Gamintojai paprastai praleidžia keletą metų, kol klaidų ir bandymų metodu pagaliau suderina aukštą įrenginio našumą  su žemu emisijos lygiu, efektyviu veikimu ir naudojimo paprastumu. Be abejo, reikia prisiminti ir santykį tarp gamybos sąnaudų ir įrenginio techninių galimybių. Geresni, efektyvesni ir mažiau kenksmingi aplinkai produktai reikalauja daugiau inovacijų, pvz. liambda zondo ar modernių valdymo blokų. Tai savo ruožtu didina išlaidas.

Ar Lenkijos įmonės, gaminančios anglinius katilus, pasiekia 5 klasę pagal EN 303-5:2012 standartą?

Lodzės Katilų ir šildymo įrenginių laboratorijoje dar nebuvo atvejo, kad anglimi kūrenamas katilas gautų 5 (aukščiausią) klasę pagal efektyvumo bei išmetamųjų dujų emisijos parametrus. Geriausi katilai pasiekdavo 4 klasę. Tokį rezultatą galima laikyti didžiuliu pasiekimu.

Kas apriboja gamintojų galimybes?

Netinkamas techninės minties srautas. Laboratorijose mokslininkai privalo kurti techninius sprendimus iš kurių gamintojai turi semti idėjas ir bandyti jas įgyvendinti. Tačiau realybėje yra kitaip – informacijos ir žinių srautai abiem kryptimis yra sutrikę. Didesnis abipusis pasitikėjimas ir glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimas nulemtų geresnius rezultatus šildymo įrangos gamybos srityje. Be to, trūksta  finansinės paramos inovacijų įvedimui į rinką. Tokiu atveju, geru sprendimu  gali tapti klasterių kūrimas (pvz. metalo klasteris Liubline). Reikia pažymėti ir tai, kad šildymo įranga privalo būti tinkamai ištirta prieš įvedant ją į rinką, o tokie tyrimai yra labai brangūs. Ištirti vieno įrenginio atitiktį EN 303-5:2012 standartui akredituotoje įstaigoje kainuoja ne mažiau 15 tūkstančių zlotų. Kitas sunkumas su kuriuo susiduria katilų gamintojai yra specialistų trūkumas. Šiuo metu tik dvi aukštosios mokyklos – Varšuvos technologijos universitetas ir Kasybos ir metalurgijos akademija ruošia šios srities darbuotojus. Pagrindinė susiklosčiusios situacijos priežastis – kvalifikuotų dėstytojų ir mokslininkų stoka.

Ar daug įmonių atlieka produkcijos tyrimus akredituotose įstaigose?

 Sunku tiksliai nustatyti, tačiau tyrimus paprastai atlieka tik rinkoje žinomi ir vertinami gamintojai. Tik jie gali sau tai leisti. Likusios įmonės bando tirti produktus patys arba patiki tai kitoms institucijoms. Vos keli gamintojai turi savo laboratoriją, kurioje galima atlikti patikimus tyrimus.

Ar šildymo katilų techniniai parametrai gauti neakredituotose institucijose žymiai skiriasi nuo nustatytų akredituotose įstaigose?

Teoriškai rezultatai turėtų būti panašūs. Esu Lodzės Šildymo įrenginių tyrimų institucijos, turinčios Lenkijos akreditacijos centro leidimą, vadovas ir nenoriu blogai kalbėti apie konkurentus. Mūsų įstaiga turi aukščiausio lygio įrangą ir kvalifikuotus specialistus. Įrenginių tyrimai dėl atitikimo EN 303-5:1012 standartui atliekami pagal daugiametės verifikuotos laboratorinės praktikos principus. Visas tyrimų procesas bei dokumentacijos paruošimas užtrunka apie savaitę. Akredituota tyrimų institucija išskiskiria nuo kitų tuo, kad jos veikla yra griežtai kontroliuojama ir audituojama, o tai didina jos patikimumą.